šmoruotas

šmorúotas, -a adj. (1), šmõruotas (1) 1. ruožuotas (apie dangų, debesis): Kai iš vakaro dangus esti šmorúotas, tai kitądien gali lyt Dkk. Iš šito debesio gali labai lyt, ba tokis šmõruotas Ūd. 2. Rt nevienodai sužėlęs, būriuotas (apie javus): Rugiai būriuoti arba šmorúoti, kuisviuoti (kuokštuoti), šmotuoti Skdv.

šmorúotai adv.: Šmorúotai sudygo rugiai Lk.

3. On kuris nevienodos spalvos, juostuotas, dryžuotas: Audimas šmorúotas, kad viena drūžė pilka, kita balta J. Marškiniai šmorúoti Šll. 4. Ds dėmėtas, nelygiai nudažytas: Negražiai milelis nusdarė – visas šmorúotas Vžns. Man šitas divonas patinka, ale kad jis negražiai nukvarbuotas, šmõruotas kokis Ūd. | Burna šmorúota Ut.

šmorúotai adv.: Šmorúotai nudažė siūlus Aln.